- mukti
- mùkti, muñka, -o intr. 1. Gl, Jnšk luptis, nertis, plikti, slinkti, smukti (apie odą, plaukus): Muñka skūra iš burnos, kad išplikyta J. Muñka plaukai su oda, o mėsa nuo kaulo, kad par daug išvirinta J. Kažkas pasidarė, kad man nuo galvos taip plaukai muñka Všk. Nuo kailių vilnos ėmė mùkti Kair. 2. netekti pirmykštės spalvos, blukti: Su kuo tu tę užpylei tuos drabužius, ka visos nosinės mùko numùko, ir nežinai, kokios spalvos Jrb. 3. kristi, tižti, zmekti: Muñka pyragas, kad nekilsta, ir duona po pečiumi J. Slyvos ilgai nepastovi, tuoj muñka, suglęžta Jnšk. 4. M kristi, smukti į ką: Sako, čiaužinėjo ant ledo su pačiūžom ir mùko įmùko į eketę, ir niekas neberado Jnšk. 5. J, Jnšk, Rd greit bėgti, sprukti: Aš veizu, kur tu tiktai mùksi Žd. Kad mùko vagis į krūmus! KlvrŽ. Kai tėvas užkūrė kiškio pirtį, tai visi vaikai tik muñka kur katras Všk. Meška nebtverdamos mùko laukan iš sodno S.Dauk. Munkančius kareivius grąžino ir vėl mūšą pradėjo S.Dauk. \ mukti; apmukti; atmukti; įmukti; išmukti; numukti; sumukti
Dictionary of the Lithuanian Language.